| Vasario 23–24 d. Panevyje surengta tradicin, jau penktoji, Lietuvos eimos centr metin konferencija. Šimets konferencijos tema – „Diaugsmo iekojimas eimoje“. Š rengin rm Panevio vyskupijos kurija, Panevio miesto savivaldyb, Kazimiero Paltaroko vidurin mokykla, Vokietijos katalik solidarumo akcija Renovabis. Organizatoriai – Lietuvos eimos centras ir Panevio vyskupijos eimos centras. konferencij i vis Lietuvos vyskupij susirinko per 300 eimos centr darbuotoj, savanori, jaun eim su vaikais.
Trumpoje Vilniaus arkivyskupo metropolito kardinolo A. J. Bakio, Lietuvos Vyskup Konferencijos Šeimos reikal tarybos pirmininko, spaudos konferencijoje, vykusioje Panevio savivaldybs salje, urnalistai informuoti, jog visos temos konferencijoje bus nagrinjamos atkreipiant dmes diaugsmo eimoje siekim. Kardinolas A. J. Bakis, prisimins savo tvus, sak, kad iais laikais, kai kyla noras imituoti eim, pati eima – vyro ir moters santuoka – jau yra diaugsmas, kur mes kiekvienas patyrme joje augdami. Prof. D. Gailien atkreip dmes, jog valstyb privalo ginti eim, kad nereikt aikinti ir rodinti akivaizdi dalyk. Kardinolas A. J. Bakis atsak urnalist klausimus.
Praddamas konferencij, jos dalyvius ir garbingus sveius pasveikino Kauno arkivyskupas metropolitas S. Tamkeviius. Jis pabr, jog eimos reikalai – vis Lietuvos vyskup dmesio centre, ir pasidiaug konferencijos tema, kuri aktuali visiems, nes mogus be diaugsmo nieko negali sukurti. Diaugsmas yra kaip oras ir vanduo, be kuri mogus negali gyventi. Kaip diaugsmo prieus ganytojas vardijo nuodm ir egoizm. Taigi norint susigrinti diaugsm, pirmiausia btina atgaila, mokytis daryti gera kitiems ir stengtis isivaduoti i vis pani, raizgiusi mus sovietmeiu, kad nelikt vergysts dvasios ir imoktume bti laisvi. Pasak ganytojo, kovojant su blogiu pats svarbiausias ginklas – daryti gera. Baigdamas arkivyskupas palinkjo prasming valg, kaip palaikyti diaugsm eimose ir tvynje.
Vaisingo darbo linkjo ir Panevio vyskupas J. Kauneckas bei Šiauli vyskupas E. Bartulis. Pastarasis primin tikrj diaugsmo Šaltin, kur atradus viskas stojasi savo vietas. „Drsos liudyti Krist ir eiti tikruoju meils ir diaugsmo keliu“, – kviet susirinkusiuosius Šiauli ganytojas.
Panevio miesto meras V. Matuzas ragino diaugsmo iekoti kasdieniame gyvenime ir gyventi kaip nuo seno „surdyta“ – eimose.
Po sveikinim pirmasis susirinkusiuosius praneimu „Ganytojo odis apie diaugsm“ kreipsi kardinolas A. J. Bakis. Remdamasis bibliniu Kanos vestuvi vaizdiu, ganytojas sak, jog vestuvi puota simbilizuoja Dievo karalyst. Tai meils ir vienybs, meils ir bendrysts enklas, kai dovanojamasi vienas kitam aminai. „Švskime eimynin gyvenim kaip diaugsmo ir vienybs vent, kad meil mus vienyt. Pati santuoka yra Dievo norta ir palaiminta, tai yra diaugsmas, kaip t patirti kasdien, sprskite patys“, – kalbjo arkiv. A. J. Bakis, primindamas, jog meil reikia auginti, puoselti kasdien, tai nra kakas iki galo ibaigta. Kaip vien i bendrysts element kardinolas paminjo mald. Dievas dalyvauja eim diaugsme. Nereikia pamirti, kad diaugsmas yra Dvasios vaisius. „Taigi statykite gyvenim Viepatyje. Diaukims viltimi“, – iuo raginimu baig savo praneim kardinolas A. J. Bakis.
Po to net penki konferencijoje dalyvav vyskupai (kardinolas A. J. Bakis, arkiv. S. Tamkeviius, vysk. E. Bartulis, vysk. J. Kauneckas, vysk. J. Preikas) apie pusantros valandos atsakinjo ratu pateiktus konferencijos dalyvi klausimus.
Pasibaigus kavos pertrauklei, prof. Danut Gailien (VU Filosofijos fakulteto Klinikins ir organizacins psichologijos katedra) savo praneime „Sovietmeio taka eimai“, remdamasi atliktais tyrimais – apklausomis, mgino atsakyti tok iki iol dar maai nagrint klausim, kodl esame tokie, kokie esame. Lietuvoje per greitai numojome ranka puss amiaus trukms okupacij, kuri siek palauti mogaus orum ir „sukurti“ sistemai parank individ. Vienas svarbiausi eimos udavini – formuoti naujosios kartos vertybes ivien su kitomis visuomens institucijomis, pirmiausia mokykla – soviet reimo slygomis tapo nemanomas. Pasak prelegents, moraline-psichologine prasme buvo uprogramuoti beveik neisprendiami konfliktai. Šeima, diegianti tiesos ir tikjimo vertybes, konfliktuodavo su oficialija valdios pozicija. Tv, primusi sovietin doktrin, aukljimas buvo paremtas melu. Dl to sivyravo tarumas, bailumas, dviveidysts pateisinimas, prisitaiklikumas. Tai veikia mus iki iol, todl svarbu patiems suprasti ir siningai bei atidiai pavelgti ias neigiamas takas, kad automatikai j neperduotume naujoms kartoms. Profesor praneime svarst vairias eim igyvenimo, prisitaikymo strategijas.
Soc. m. doktorant Nijol Liobikien (VDU, Socialinio darbo institutas) savo praneime „Diaugsmo iekojimas eimoje“ svarst, kad nors atsakymai klausim, kas yra diaugsmas, gali bti vairs, diaugsmas yra svarbi mogikosios bties dalis. Pasak prelegents, mes danai iekome iorini diaugsmo altini, kurie greit nusibosta, isenka, sukelia nusivylim, pykt, lides. Labai svarbu suprasti ir mokti pasinaudoti eimoje vidiniais diaugsmo altiniais, kylaniais i tyros sins, mokjimo atleisti, gebjimo pasidiaugti kito diaugsmu, bendryste. Vidin diaugsm, prelegents teigimu, teikia rami sin ir gyvas tikjimas, pozityvus mstymas, pasidalijimas pirmiausia diaugsmingais vykiais su artimaisiais, ypa vaikais ir seneliais, malda, teigiama nuostata kit atvilgiu, vidinis susikaupimas ir atsinaujinimas.
Po piet darbas tstas Kazimiero Paltaroko vidurinje mokykloje. ia veik net 10 darbo grupi, kurias konferencijos dalyviai pasiskirst pasirinktinai. Prof. D. Gailien savo grupje diskutavo apie sovietmeio kart, kuriai bdinga lojalumo arba nelojalumo reimui pasirinkimas, laviravimas tarp vieo „neautentiko“ir „autentiko“gyvenimo. Nijols Liobikiens vadovaujamoje grupje nagrinti santuokini krizi veikimo bdai. Psichoterapeutas Gintautas Vaitoka griov vyraujanius mitus apie seksualin gyvenim. Darbo grups „Ikis: laisvalaikis eimoje“ vedjas Saulius Matuleviius, Lietuvos eimos centro jaunimo program koordinatorius, atskleid, kaip laisvalaikis eimoje ar jo stoka paveikia eimos mikroklimat bei nulemia eimynin laim, pateik pavyzdi ir bd, kaip galima praleisti laisvalaik eimoje. Isiskyrusij sielovados centro „Bendrakeleiviai“ vadov Elvyra Kuinskait gilinosi skyryb netekties sueist moni patirtis ir krizi veikim. Psicholog Rasa Bieliauskait svarst, kas trukdo bti gerais tvais. Nacionalinei eim ir tv asociacijai atstovaujantys Algimantas ir Jolanta Ramonai kviet susimstyti, kas labiausiai pakenk eimos vaizdiui ir kas turi didiausi tak eimos institutui. Jrat Stuinskait ir Vytautas Salinis (GTI) mok bendruomenini oki ir aidim, kuriuos galima pritaikyti eimos veni ir susibrim metu. Kaiiadori vyskupijos eimos centro atstovas Aidmantas Bernatonis supaindino su Kaiiadori vyskupijoje pradta programa „Vakarai su eima“. Dr. Birut Obelenien kviet pasvarstyti, kodl verta populiarinti natral eimos planavim.
Vakare pilnutlje Kristaus Karaliaus katedroje konferencijos dalyviai kartu su vietos bendruomene vent Eucharistij. Šv. Mii liturgijai vadovavo ir pamoksl pasak kardinolas A. J. Bakis, koncelebravo arkiv. S. Tamkeviius, vyskupai J. Kauneckas, E. Bartulis, J. Preikas, kunigai.
Pirma konferencijos diena baigta vakarone, kuri ved „Gyvenimo ir tikjimo“ instituto atstovai Jrat ir Vytautas.
Antroji konferencijos diena pradta Kristaus Karaliaus katedroje v. Miiomis, kuri liturgijai vadovavo ir pamoksl pasak arkiv. S. Tamkeviius.
Po to vl rinktasi Panevio miesto savivaldybs sal. ia visus pasveikins Panevio vyskupas emeritas J. Preikas palinkjo diaugsmo iekoti nesavanaudikoje meilje, kylanioje i Dievo, kuris ir yra Meil.
Tiberiados brolis Bartas dalijosi savo bendruomens organizuot stovykl, susitikim su eimomis patirtimi. Pasak jo, vien matyti eimas, gyvenanias pagal Evangelij, jau yra diaugsmas. Kalbdamas, kas yra diaugsmo eimoje altiniai, brolis Bartas pabr mald. Atnaujindami mald eimoje, atrasime ir diaugsm. Kitas diaugsmo altinis, pasak jo, paprastumas: btina imokti diaugtis, avtis paprastais kasdieniniais dalykais. Be to, reikia neumirti, kad diaugsmo virn eimoje yra atleidimas. Brolis Bartas ragino vsti eimose atlaidus – dien, kai atsipraoma, atleidiama ir susitaikoma. Deja, nepaisant gausybs iuolaikini komunikavimo priemoni, mons praranda gebjim susikalbti.
Tem apie susikalbjimo diaugsm toliau pltojo Vilniaus arkivyskupijos eimos centro direktorius psichologas Algirdas Petronis. Pasak jo, susikalbjimo diaugsmas ir nesusikalbjimo skausmas – dvi temos, svarbios visiems. Susikalbjimas ir nesusikalbjimas niekada netaps tik tinkamos bendravimo technikos ar efektyvi komunikavimo gdi reikalas, nes tai ne technik, bet mogaus sielos sritis. Paprastai mes velgiame kitus taip, kaip velgiame save. Prelegentas vaizdiai iliustravo bendravimo pakopas: klii, fakt, nuomoni, vertinim, idj, jausm ir poreiki lygmen, ypa pabrdamas ypatingus bendrumo momentus, kai du mons igyvena visik bendrum, buvimo kartu diaugsm.
Apie savo gyvenimo kartu patirt liudijo dvi eimos: Toma ir Algirdas bei Danguol ir Donatas.
Konferencija baigta atskir vyskupij eimos centr 2007 m. veikos apvalga.
„Banyios inios“ katalikai.lt
|